Karpas, neatsižvelgiant į jų lokalizaciją, išplitimą ir klinikines formas, dažnai bandoma gydyti krioterapija (šalčiu). Pastaruoju metu  vaistinėse atsirado įvairių odą šaldančių aerozolių, kurie, kaip teigia gamintojai, taip pat tinka karpų gydymui. Krioterapija yra gerai išmėgintas karpų gydymo metodas, tačiau, kaip ir bet kuris kitas būdas bus efektyvus tik tada, kai pasirenkamas tinkamas pacientas. Skystas azotas ant odos gali būti purškiamas, dedamas vatiniu aplikatoriumi ar specialiu kontaktiniu antgaliu.

Renkantis gydymui šį metodą, būtina tinkamai pasirinkti kriogeninę (atšaldančią odą) medžiagą, kuri bus tuo efektyvesnė, kuo žemesnė yra jos virimo temperatūra  (Lentelė 1):

Lentelė 1

Geriausia kriogeninė medžiaga yra skystas azotas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog oda, dėl geros kraujotakos, yra santykinai atspari šalčiui, o sušalusi veikia kaip izoliatorius. Oda sušąla 0 - 2 ⁰ C temperatūroje, o naviko destrukcijai reikia nuo -18 iki  -30⁰ C temperatūros.

Ant karpos specialiu aparatu purškiant skystą azotą jau po 1 min. oda 2 mm gylyje  atšąla iki -90⁰ C, po 2 min. iki -125⁰ C, o 5 mm gylyje iki -70⁰C. Kaitaliojant užšaldymo – atšildymo fazes, galima pasiekti dar didesnius gylius, paprastai to prireikia gydant piktybinius odos navikus. 

 Temperatūros pasiskirstymas purškiant azotu

Skysto azoto purškimo aparatas ir kontaktiniai antgaliai 

Odos navikų užšaldymo gylį ir plotą tiksliai įvertinti sunku, todėl visada egzistuoja, gretimų, šalčiui jautrių (pvz. nervų) struktūrų pakenkimo pavojus. Krioterapija nenaudotina ten, kur nervai yra netoli odos paviršiaus – rankų pirštų lateraliniuose paviršiuose, apynagėse (dėl galimo nago matricos pakenkimo). Krioterapija aplikatoriais gali būti efekyvi tik gydant nedidelio skersmens ir storio karpas, o skysto azoto purškimas yra efektyvesnis už jo aplikacijas.

© Dr. Laimonas Jazukevičius, 2010