Medicinoje acne vadinami spuogai. Šis terminas labai senas – jo pradžia siekia 6 a. p.m.e.: taip spuogus pavadino imperatoriaus Justiniano gydytojas Aetius Amidenus. Vėliau terminas buvo išverstas į lotynų kalbą, sukeldamas ginčus koks jis buvo pradžioje, atsirado manančių, jog tai galėjo būti graikiškas žodis acme, reiškiantis viršūnę. Ginčai baigėsi 1842 m. Erasmus Wilson suklasifikavus spuogus į acne simplex (acne vulgaris) ir acne rosacea.

Spuogai - daugelio faktorių sąlygojama liga, apimanti odos riebalines liaukas ir plaukų folikulus bei pasireiškianti uždegiminiais ir neuždegiminiais bėrimo elementais. Neuždegiminiai yra komedonai, o papulės, pustulės, mazgai, cistos – uždegiminiai.

Sergamumas spuogais Lietuvoje netyrinėtas, tačiau žinoma, kad spuogais serga apie 10% JAV gyventojų, 12 - 24 m. amžiaus grupėje spuogais serga apie 85% jaunų žmonių, 40% paauglių mergaičių ir 15% to pat amžiaus berniukų vargina spuogai. Trečdaliui 12 - 16 metų paauglių, sergančių spuogais, reikalinga medikų pagalba. Pastebėta, jog 12% moterų ir 3% vyrų spuogai vargina iki 5-ojo dešimtmečio

(Zaenglein AL, Thiboutot D, 2006; Potekajev N.N., 2007).

Kur ir kaip atsiranda spuogai ir nuo ko tai priklauso?
 

 Pav. 1 Odos sandara 

Spuogai atsiranda odoje, turinčioje plaukų svogūnėlių. Susidarymo mechanizmą aptarsime po odos sandaros pristatymo. Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos ir hipodermos. Epidermis - paviršinis odos sluoksnis, jo storis tėra kelios dešimtosios milimetro dalys, tačiau vidinė sandara sudėtinga ir smulkiau išskiriami tokie epidermio sluoksniai :

• Raginis;
• Skaidrusis arba blizgantysis;
• Grūdėtasis ir dygliuotasis;
• Pamatinis arba bazinis.

Pav. 2 Epidermio sandara

Mūsų odos paviršinis sluoksnis vadinamas raginiu (stratum corneum) – jis sudarytas iš negyvų odos ląstelių, neturinčių branduolių, protoplazmos ir kitų gyvoms ląstelėms būdingų elementų. Apžiūrinėjant šį sluoksnį elektroniniu mikroskopu jis primena „čerpinį stogą“, nuo
kurio nuolatos lupasi suragėjusios odos ląstelės – keratinocitai.

Skaidrusis arba blizgantysis (stratum lucidum)  sluoksnis yra tik storoje odoje.Šis sluoksnis nepraleidžia vandens ir elektrolitų. Jo funkcija –sumažinti trintį tarp grūdėtojo ir raginio sluoksnio.

Grūdėtojo sluoksnio (stratum granulare) lastelės turi keratohialino granules. Šiose lastelėse gaminami baltymai filagrinas ir didelio molekulinio svorio keratinas. Keratinas suteikia odai tvirtumo. Po grūdėtuoju yra dygliuotasis (stratum spinosum) sluoksnis. Jis taip pavadintas dėl ryškiai matomų desmosomų ( tarpląstelinių jungčių ), šio sluoksnio lastelės pradeda gaminti keratiną. Baziniame sluoksnyje (stratum basale) yra melanocitų, jose esantis melaninas saugo mus nuo žalojančio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Kita grupė lastelių, esančių baziniame ir grūdėtajame sluoksnyje – imuninei būklei reikšmingos Langerhanso lastelės, galinčios migruoti tarp odos ir
limfmazgių. Pagrindinę epidermio lastelių masę sudaro keratinocitai arba kitaip vadinami korneocitais. Jie „gimsta“ baziniame epidermio sluoksnyje. Besidalydami virsta dukterinėmis ląstelėmis, kurios, keisdamos savo funkcijas slenka link epidermio viršaus. Šis procesas vadinamas odos ragėjimu arba keratinizacija. Derma arba tikroji oda sudaryta iš dviejų sluoksnių:

• Spenelinio;

• Tinklinio.

Tikroji oda panaši į gelį, turintį stambiamlekulinių baltyminių skaidulų : kolageninių, elastinių ir retikulinių. Nuo jų priklauso odos tvirtumas, elastingumas. Šių skaidulų tinkle yra daug lastelių: fibroblastų, histiocitų, putliųjų ir plazminių lastelių, leukocitų, limfocitų.Gelis sudarytas iš vandens, druskų ir didelių molekulių, vadinamų glikozaminoglikanais. Svarbiausieji iš jų: hialurono rūgštis, chondroitinsulfatas ir dermatan sulfatas, o pagrindinė savybė – labai gausus vandens molekulių prijungimas, nustatyta, jog viena hialurono molekulė sugeba pritraukti iki tūkstančio vandens molekulių, todėl pagrindinė gliukozaminoglikanų funkcija - vandens ir druskų balanso palaikymas. Hipoderma – tai paodis. Jis sudarytas iš jungiamojo audinio tinklo, pro kurį praeina kraujagyslės ir nervai, o tarpai užpildyti riebalinėmis lastelėmis.Paodis suteikia kūnui formą, yra maisto atsargų sandėlis, apsaugo organizmą nuo šalčio ir traumų. Odos priedai yra plaukai, nagai, prakaito ir riebalų liaukos. Sergantiems spuogais svarbiausios yra riebalų liaukos. Jos yra alveolinės arba maišelio formos.Liaukų ištekamieji latakėliai atsiveria į plaukų maišelius, o kartais į odos paviršių.Per parą suaugusio žmogaus riebalų liaukos pagamina jų apie 20 gramų. Riebalų liaukos yra tikrojoje odoje ( dermoje ). Daugiausia šių liaukų yra kaktoje, nosies – lūpų trikampyje, smakre, ausų kaušeliuose, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinės viduryje, tarp menčių. Minėtose srityse riebalinės liaukos ypač tankiai išsidėstę, viename kvadratiniame centimetre jų priskaičiuojama nuo 400 iki 900, todėl ir spuogų čia būna gausiausia. Sąlyginai dideles odos riebalų liaukas turi naujagimiai ir kūdikiai, vėliau jos sumažėja. Lytinio brendimo metu šios liaukos vėl pradeda didėti ir didžiausių matmenų būna 18 – 35 metų amžiuje. Senstant riebalinės liaukos mažėja.

Kaip susidaro spuogai

Plauko folikule epidermis yra lygiai toks pat kaip ir odos paviršiuje, todėl jo raginio sluoksnio ląstelės keratinocitai lupasi taip pat kaip ir odos paviršiuje. Tačiau yra esminis ir svarbus skirtumas - nusilupusios lastelės nenukrenta nuo odos paviršiaus, „kaip čerpė nuo stogo“, o lieka plauko folikule, o į pastarąjį atsiveria riebalų liauka.

Pav. 3 Plauko folikulas

Plauko folikulo viduje nusilupusios lastelės sulimpa dėl suaktyvėjusios riebalų gamybos bei uždegimo sukeliamo bakterijų, kurioms daugintis nusilupusio epidermio ir riebalų mišinys yra ideali terpė. Tai komedonų susidarymo arba komedogenezės pradžia.

Pav. 4 Komedogenezė

Taigi spuogai atsiranda plauko folikule Nusilupusiomis lastelėmis ir riebalais minta bakterijos. Patekusios į komedoną, jos išskiria uždegimo mediatorius. Oda apie plauko folikulą parausta, taip atsiranda papulė.

Pav. 5 Papulė

Kai supūliuoja komedonas, atsiranda pustulė, galinti pratrūkti į išorę ar aplinkinę dermą. Sugijus šiam uždegiminiam elementui, lieka randas.

Pav. 6 Pustulė

Pagrindiniai faktoriai sąlygojantys spuogų atsiradimą :

• Suaktyvėjusi riebalų gamyba;
• Nenormali folikulo epitelio keratinizacija;
• Bakterijų Propionibacterium acnes proliferacija;
• Uždegimas plauko folikulo viduje( imuninis ir neimuninis ).
• Kiti galimi faktoriai padedantys atsirasti spuogams:
• hormoninės pusiausvyros sutrikimai (brendimo, menstruacinio ciklo,nėštumo, menopauzės metu; kiaušidžių bei hipofizės ligų metu);
•            Mechaniniai – drabužių spaudimas, trynimas ir pan;
•                Komedogeninė kosmetika;    
• Karštas drėgnas klimatas - didina prakaito ir riebalų išsiskyrimą ;    

Klinikinės spuogų formos

Naujagimių ir kūdikių spuogai

Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikiai turi sąlyginai dideles riebalų liaukas.Todėl apie 20% naujagimių yra beriami spuogais, kurie dažniausiai atsiranda per pirmas gyvenimo savaites. Šie spuogai – tai rausvos papulės, išsidesčiusios veide ir kakle.Kai jos išnyksta, randų nelieka.Šiais spuogais nustoja berti, sulaukus 1-3 mėn, o jų galima priežastis – motinos androgenai, kurie praėję per placentą stimuliuoja vaisiaus riebalines liaukas. Kūdikių spuogai prasideda 3-6 mėn amžiuje.Tai – komedonai ir uždegiminio pobūdžio elementai, jau galintys palikti randus.6 - 12mėn berniukai dažniau beriami nei to paties amžiaus mergaitės, nes jų organizme daugiau testosterono.Tie pacientai, kurie beriami spuogais kūdikystėje, paauglystėje dažniau serga sunkesnės eigos spuogais nei jų bendraamžiai.Jeigu vaikai beriami spuogais, reiktų pirmiausia atmesti antinksčių arba lytinių liaukų naviko galimybę.

Paauglių spuogai

Vaikams 8 - 10 metų amžiūje jau gali atsirasti spuogų, tačiau dažniausiai jie atsiranda sulaukus 12 - 14 metų ir pasiekia kulminaciją apie 16 - 17 metus mergaitėms bei 17 - 19 metus - berniukams. Mergaitėms spuogai atsiranda anksčiau nei berniukams, tačiau sunkios eigos spuogais berniukai serga 10 kartų dažniau nei mergaitės. Spuogai išlieka iki 20 – ųjų metų, o kai kuriems ir ilgiau.Spuogų atsiradimo priežastis – testosterono kiekio padidėjimas abiejų lyčių paauglių organizme.

Suaugusiųjų spuogai

Per paskutinius kelis dešimtmečius pastebėta, kad suaugusieji spuogais beriami gerokai dažniau, nei anksčiau.

Moterų spuogai

Apie trečdalį suaugusių moterų vargina spuogai. Juos sąlyginai galima būtų suskirstyti i kelias grupes:

• Spuogai prasidėję paauglystėje ir besitęsiantys suaugusių amžiuje;

• Spuogai prasidėję suaugusių amžiuje ( apie 30 metus ) ;

• Pomenopauziniai spuogai ;

• Endokrinopatiniai spuogai.

Spuogų atsiradimą gali sąlygoti:

• Lėtinis komedogeninių (ypač kosmetinių) medžiagu vartojimas;

• Progestinai, esantys geriamuose kontraceptikuose ir pasižymintys androgenų savybėmis;

• Spuogus gali sukelti ir kontraceptikų vartojimo nutraukimas.

Moterims būdingi spuogai dažniausiai išsidėsto perioralinėje srityje, smakre, išilgai apatinio žandikaulio. Dažniausiai tai papulės ir pustulės, kartais primenančios rožinius spuogus. Spuogai dažniausiai atsiranda prieš mėnesines arba ovuliacijos metu, trunka kelias dienas, tačiau gali užtrukti ir mėnesį. Tai susiję su hormonų koncentracijos pokyčiais organizme. Pomenopauziniai spuogai atsiranda del sumažėjusio estrogeno ir tuo pačiu padidėjusio testosterono kiekio organizme.
Endokrinopatinių spuogų priežastis gali būti kiaušidžių ( policistinės kiaušidės ), antinksčių (hiperplazija, adenoma ) arba hipofizio liaukos susirgimai.

Vyru spuogai

Vyrams spuogai dažniausiai prasideda paauglystėje. Jų spuogų eiga sunkesnė, sunkiau gydoma. 

Spuogų klasifikacijos (ligos sunkumo įvertinimas)

Spuogų klasifikacijų yra keliolika, jų apžvalga nėra šio straipsnio tikslas. Pateiksime paprasčiausias, kasdienei praktikai reikšmingesnes klasifikacijas (pav. 7, 8).

Vaizdo padidinimui spauskite nuorodą

Konglomeratai - labai ryškus uždegiminis procesas, kurio metu vyrauja komedoniniai ir cistiniai abscesai su fitulėmis. Kai sugyja konglomeratai, lieka gilūs randai.

Vaizdo padidinimui spauskite nuorodą

Spuogų gydymo pagrindai

Paciento gydymas pradedamas individualaus gydymo plano sudarymu. Pirmiausia tenka įvertinti ligos sunkumo laipsnį, vietą, progresavimo tempus bei ankstesnio gydymo rezultatus. Pacientai nori greito ir pastebimo rezultato, todėl turi suprasti savo ligos sunkumo laipsnį, gydymo tikslus ir metodus, trukmę. Remdamiesi sukaupta patirtimi, manome, kad gerų ir greitų gydymo rezultatų reikia siekti veikiant kelias ligos vystymosi grandis. Šiam tikslui pasitarnauja daugiau kaip šimtmetį egzistuojantis, gerai išbandytas, tačiau nepelnytai primirštas metodas – cheminis pilingas arba chemochirurgija. Chemochirurgija gali būti apibrėžta kaip iš anksto pasirinktų odos sluoksnių atnaujinimas cheminių medžiagų sukeltu uždegimu. Paciento odos raginio sluoksnio nusluoksniavimui, plačiam ir gausiam užkimštų plauko folikulų atvėrimui naudojame įvairių koncentracijų alfa ar beta hidroksi rūgštis (AHA, BHA),  kurios normalizuoja keratinizaciją, sparčiai mažina Propionibacterium acnes kiekį, t.y. vienu metu veikia kelis svarbius ligos progresavimo kelius. Procedūros turi ir kitų privalumų – jos trumpos, neskausmingos. Pooperacinis laikotarpis sklandus, nesukeliantis pacientui estetinių komplikacijų, kadangi paveikiamas tik raginis, t.y. viršutinis odos sluoksnis. Cheminiu pilingu (chemochirurgija)  galima pasiekti gerų rezultatų ne tik gydant spuogus, tačiau ir použdegiminę hiperpigmentaciją ir po spuogų likusius odos randus. Metodas lengvai kombinuojamas ir su kitomis spuogų gydymo metodikomis: fotodinamine, paviršine ir sistemine terapija.

© Gyd. Rūta Tamošiūnienė, 2010