Paviršinė fotodinaminė terapija

Paviršinė fotodinaminė terapija atveria  naujas odos navikų diagnostikos ir gydymo galimybes

Dr. Laimonas Jazukevičius
Verkių klinika, Vilnius

Gydomosios šviesos savybės aprašytos indų Vedose 1400 m. p.m.e.. 1900 m. Raab pastebėjo, jog sąveikaujant natūraliems dažams ir šviesai, gyvuose audiniuose gali išsivystyti juos žudančios fototoksinės reakcijos. Šį reiškinį, odos vėžio gydymui, 1903 m. pirmieji pritaikė Jesionek ir Tappeiner, panaudoję eozino dažus ir šviesą.

Fotodinaminė terapija - tai šviesos energija sukeliamos cheminės reakcijos, kurių dėka gyvuose organizmuose sunaikinami iš anksto pasirinkti audiniai. Šių reakcijų vyksmui būtinos sąlygos:
•    Pakankama specifinės cheminės medžiagos (fotosensibilizatoriaus) koncentracija;
•    Šviesos šaltinis, skleidžiantis fotosensibilizatoriaus sugeriamą energiją.

Jau nuo 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio medicinoje pradėti naudoti endogeniniai (injekciniai) fotosensibilizatoriai, pasižymintys ilgu, trunkančiu 4-6 savaites,  šviesai įjautrinančiu poveikiu. Pradėtos intensyvios egzogeninių (išoriškai skiriamų) organizmą šviesai įjautrinančių medžiagų paieškos, siekiant supaprastinti gydymo metodą ir sutrumpinti poprocedūrinį fotosensibilizuojantį poveikį.
1999 m. JAV leista naudoti Levulan Kerastick preparatą, o Europoje po dvejų metų pasirodė Metvix – abu šie vaistai yra 5-aminolevulino rūgšties (5-ALA) dariniai. Ši rūgštis nėra jautri šviesai, tačiau patekusi ant odos, yra sugeriama ir virsta protoporfirinu IX (PpIX) – fotosensibilizuojančia medžiaga. Bendra organizmo fotosensibilizacija  tetrunka 1-2 paras.

Sąveikaujant fotosensibilizatoriams ir šviesos energijai išsiskiria singulentinis deguonis ir kiti laisvieji radikalai, pasižymintys stipriu, gyvąsias ląsteles žudančiu (citotoksiniu) poveikiu. Fotosensibilizatoriai patologiškai pakitusiuose audiniuose, išsilaiko ilgiau, negu sveikuose - manoma, kad tai vyksta dėl geresnės kraujotakos, didesnio kraujagyslių pralaidumo, lėtesnės limfotakos, todėl fotodinaminės terapijos metu būna suardomi. Patologiškai pakitę ląstelės nukenčia dėl:
•    Tiesioginio laisvų radikalų poveikio;
•    Sutrinka jų kraujotaka;
•    Aktyvuojamos apsauginės imuninės reakcijos.

Nustatyta, jog kuo ilgesnis šviesos bangos ilgis, tuo gilesnė yra jos skverbtis į audinius: kai bangos ilgis siekia 630 nm, skverbtis yra
5 mm, o  700-800 nm – 2 cm, tačiau ilgų bangų energijos gali nepakakti fotocheminei reakcijai sukelti, t.y. navikui sunaikinti. Protoporfirino (PpIX) aktyvavimui dažniausiai naudojamos 585 – 630 nm ilgio bangos. Apšvitinus PpIX Vudo lempa (mėlyna šviesa) – jis fluorescuoja raudonai, šia savybe pasinaudojama diagnozuojant piktybinius odos navikus.

Paviršinė fotodinaminė terapija (PFDT) šiuo metu naudojama ne tik odos piktybinių navikų diagnostikai ir gydymui, pastaruoju metu ja gydomos ikinavikinės būklės – aktininė keratozė, odos fotosenėjimas, paprastieji spuogai (acne), sebaciniai apgamai, sebacinės hiperplazijos, karpos, kondylomos, PFDT pradėta  naudoti net kosmetinėje dermatologijoje – odos atnaujinimo procedūroms.

Verkių klinikoje paviršinę fotodinaminę terapiją odos navikų diagnostikai ir gydymui pradėjome naudoti 2005 m. Pirmuosius rezultatus pristatėme 2006m. ir 2007 m. tarptautiniuose Baltijos šalių dermatovenerologų asociacijos kongresuose.